Skirtumas tarp analitinės ir preparatinės HPLC
Didelio efektyvumo skysčių chromatografija (HPLC) yra esminis analitinės chemijos metodas, plačiai naudojamas atskirti, identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti įvairių mėginių komponentus. Tačiau HPLC galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: analitinį HPLC ir preparatinį HPLC. Norint pasirinkti tinkamą metodą konkrečiai programai, labai svarbu suprasti šių dviejų metodų skirtumus.
1️⃣ Analitinis HPLC
Tikslas: Analitinė HPLC visų pirma skirta kokybinei ir kiekybinei junginių analizei. Juo siekiama pateikti išsamią informaciją apie mėginio sudėtį, neišskiriant komponentų.
Mėginio dydis: paprastai apima mažus mėginio tūrius, dažnai mikrolitrų diapazone. Rezultatai po aptikimo nukreipiami į atliekas, nes tikslas yra analizuoti, o ne rinkti.
Kolonėlės matmenys: Analitinės kolonėlės paprastai yra mažesnio skersmens (apie 4,6 mm) ir užpildytos mažesnėmis dalelėmis (3–5 µm), kad būtų pasiekta didelė skiriamoji geba ir jautrumas.
2️⃣ Paruošiamasis HPLC
Paskirtis: Priešingai, preparatinė HPLC skirta atskirti ir išvalyti specifinius junginius iš mišinio. Šis metodas yra būtinas norint gauti didesnį grynų medžiagų kiekį tolesniam tyrimui ar pritaikymui.
Mėginio dydis: apima didesnį mėginio tūrį, dažnai mililitrų diapazoną, eliuentu nukreipiant į frakcijų rinktuvus komponentams izoliuoti.
Kolonėlės matmenys: Paruošiamosios kolonėlės yra didesnio skersmens (50–200 mm) ir paprastai naudojamos didesnio dydžio dalelės (20–50 µm), kad būtų lengviau apdoroti didesnį srautą ir apdoroti didesnį mėginį.